nupietauti — tr. pragerti, prapuotauti: Dvarą savo nupietãvo Šts. pietauti; įpietauti; nupietauti; papietauti; prisipietauti; supietauti … Dictionary of the Lithuanian Language
papietauti — intr. [K]; N pavalgyti pietus: Jau buvo geras laikas ir papietauti Vaižg. Papietavaũ ir atsiguliau parpietės Skr. | Vilkas pasipjovė arklį, papietãvo LKT198(Vv). pietauti; įpietauti; nupietauti; papietauti; prisipietauti; supietauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pietauti — pietauti, auja, ãvo intr. 1. BB1Moz43,16, R130, [K] valgyti pietus: Pietus valgau, pietauju SD197. Nepietavęs, pietų nevalgęs SD10. Įėjęs į vidų, rado žmogelį, skurdžiai bepietaujantį S.Nėr. Ką tik ėmiau pietauti, reikia bėgti prie bičių Skr. ^… … Dictionary of the Lithuanian Language
prisipietauti — gerai papietauti, prisivalgyti: Kadgi tu ir daug prisipietavaĩ! Vp. Svečiuose gerai prisipietavome rš. pietauti; įpietauti; nupietauti; papietauti; prisipietauti; supietauti … Dictionary of the Lithuanian Language
supietuiti — supietùiti žr. supietauti: Aš galiu supietùit, ne tik padėt Ndz. pietuiti; papietuiti; supietuiti; užpietuiti … Dictionary of the Lithuanian Language
supietuoti — žr. supietauti: [Kumelė] netrukus nustipo ir buvo vilkų supietuota LMD(Prn). pietuoti; įpietuoti; papietuoti; supietuoti; užpietuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
įpietauti — intr. daug pravalgyti pietums: Įgėrė, įpietãvo daug, o jam vienam teko sumokėt Gs. pietauti; įpietauti; nupietauti; papietauti; prisipietauti; supietauti … Dictionary of the Lithuanian Language